Zolės kortos – Rainio literatūriniai personažai

Zolė yra latvių nacionalinis kortų žaidimas, 2021 m. įtrauktas į Latvijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Vienoje zolės kortų kaladėje yra 26 kortos, žaisti gali 3–4 žaidėjai. 

Pirmojoje kortų kaladėje pavaizduoti Rainio pjesių „Ugnis ir naktis“, „Aukso žirgas“, „Pūsk, vėjeli!“ ir „Meilė stipresnė už mirtį“ personažai, taip pat senieji latvių simboliai: Māros kryžius, Jumis, Austros medis ir Auseklītis. 

Antrojoje kortų kaladėje pavaizduoti Rainio kūrinių „Dauguva“, „Grojau, šokau“, „Indulis ir Arija“, „Juozapas ir jo broliai“ personažai, taip pat simboliai: Dievo ženklas, Saulės ženklas, žaltys ir Gyvybės ženklas. 

Rinkinyje taip pat yra zolės taisyklių aprašymas. 

ISBN  978-9934-9288-6-4

Zolės taisyklės:

Žaidžiama su 26 kortomis. Būgnų kortos – nuo tūzo iki septynakės, kitų rūšių – nuo tūzo iki devynakės. Koziriai pagal stiprumą yra šie: visos damos, po jų valetai ir galiausiai likusios būgnų kortos. Damos ir valetai rikiuojami tokia tvarka: kryžiai, pikai, širdys ir būgnai. Būgnų kortos pagal stiprumą: tūzas, dešimtakė, karalius, devynakė, aštuonakė ir septynakė. Taškai skaičiuojami taip: tūzas – 11, dešimtakė – 10, karalius – 4, dama – 3, valetas – 2; devynakė, aštuonakė ir septynakė – 0. Toliau pagal stiprumą eina tūzas, dešimtakė, tada karalius, nepriklausomai nuo rūšies.

Kortų dalytojas sumaišo kortas, duoda jas perkelti žaidėjui, sėdinčiam dalytojo dešinėje, o tada kiekvienam dalyviui išdalija po 8 kortas: iš pradžių 2 kortas sėdinčiajam dalytojo kairėje, tada 2 kortas kitam žaidėjui, o po to 2 kortas sau arba ketvirtajam žaidėjui, jei žaidžiama keturiese; tada dar kartą kiekvienam po dvi kortas; paskui 2 kortas (užverstas) padeda ant stalo  ir likusias 12 kortų taip pat išdalija kiekvienam žaidėjui per du kartus po dvi. Ne turnyruose kortas galima dalyti po keturias, dvi padėti ant stalo ir vėl dalyti po keturias.

Pirmumo teisę turintis žaidėjas, t. y. sėdintis dalytojo kairėje, apžiūrėjęs savo kortas praneša, ar žais, ar atsisako žaisti, sakydamas „Pasuoju“. Tada tą patį daro kitas žaidėjas, o jei ir jis pasuoja – trečiasis. Tas, kuris tikisi su savo kortomis surinkti bent 61 tašką, paima dvi stalo viduryje esančias papildomas kortas ir vadinamas didžiuoju. Didysis žaidžia vienas prieš kitus du žaidėjus, vadinamus mažaisiais; jie kartu skaičiuoja savo kirčiuose surinktus taškus. Paėmęs kortas nuo stalo, didysis turi užverstas padėti ant stalo 2 savo pasirinktas kortas.  Paprastai stengiamasi padėti tos rūšies kortas, kurių turima tik viena ar dvi ir kurios yra silpnesnės už tūzą, kad žaidžiant šią rūšį būtų galima kirsti koziriu. Taip pat pageidautina, jei įmanoma, padėti daugiau taškų vertas kortas, nes šios 2 kortos pridedamos prie žaidime laimėtų kirčių. Nerekomenduojama padėti tūzo, jei jis yra vienintelė tos rūšies korta, nes yra didelė tikimybė su juo laimėti kirtį. Kad laimėtų, žaidėjas turi surinkti bent 61 tašką. Jei priešininkai kartu turi bent 30 taškų, žaidėjas iš kiekvieno gauna po 1 tašką; jei jie turi mažiau nei 30 taškų – po 2 taškus, o jei nelaimėjo nė vieno kirčio – po 3 taškus.

Jei žaidėjas mano, kad jo kortos tokios geros, jog gali laimėti neimdamas 2 papildomų kortų, jis skelbia zolę. Tai reiškia, kad jis žaidžia neimdamas šių kortų. Jos pridedamos prie priešininkų laimėtų kirčių.

Jei zolę paskelbęs žaidėjas surenka bent 61 tašką, jis iš kiekvieno priešininko gauna po 5 taškus; jei surenka 91 tašką – po 6 taškus; jei laimi visus kirčius – po 7 taškus.

Tačiau jei žaidėjas, žaisdamas įprastą žaidimą, nesurenka 61 taško, jis kiekvienam priešininkui atiduoda po 2 taškus. Jei žaidėjas surenka mažiau nei 31 tašką, jis kiekvienam atiduoda po 3 taškus, o jei nelaimi nė vieno kirčio – po 4 taškus. Jei zolę paskelbęs žaidėjas nesurenka 61 taško, jis kiekvienam priešininkui atiduoda po 6 taškus; jei surenka mažiau nei 31 tašką – po 7 taškus, o jei nelaimi nė vieno kirčio – po 8 taškus.

Jei nė vienas žaidėjas nenori pradėti žaidimo ir visi pasuoja, užrašoma pulė; jei žaidžiama keturiese, užrašomos dvi pulės, o jei pulė jau yra – viena. Tada kortos vėl sumaišomos ir išdalijamos taip pat, kaip pirmą kartą, tik dabar jas dalija žaidėjas, kuris ankstesniame žaidime turėjo pirmumo teisę. Kitame žaidime kortas dalija kitas žaidėjas ir t. t.

Jei pasuojama kelis kartus, gali susikaupti kelios pulės. Laimėjęs kitą žaidimą, žaidėjas gauna atitinkamą taškų skaičių iš priešininkų ir papildomai po tašką iš kiekvieno žaidėjo. Žinoma, taip gali būti tik tol, kol užrašuose yra pulių. Jei jau yra bent viena pulė ir didžiuoju žaidžiantis žaidėjas pralaimi, jam užrašoma asmeninė pulė. Jis gali ją panaikinti pats laimėjęs žaidimą, tačiau papildomų taškų negauna. Jei asmeninę pulę panaikina kas nors kitas, jis gauna papildomų  taškų iš pulės savininko.